Loading...
Mokslinių tyrimų ir inovacijų centras 2017-05-16T13:25:58+00:00

Tikslai

Kraniomandibulinės funkcijos centro (anglų k. Craniomandibular Function Center (CMFC)) pagrindinis tikslas – plėsti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą kraniomandibulinės funkcijos (kramtomosios sistemos vidinės sąveikos)srityje. Šiam tikslui įgyvendinti UAB “Aukštėja” įsteigė specializuotą skaitmeninės odontologijos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) laboratoriją, kurioje atsiradusios naujos ilgalaikės MTTP tyrėjų ir pagalbinio personalo darbo vietos, leidžia klinikos gydytojams aktyviai dalyvauti kuriant paklausius, aktualius, inovatyvius ir unikalius profilaktikos, diagnostikos ir gydimo metodus kraniomandibulinės funkcijos srityje, bei sudarant skaitmeninės odontologijos metodikas.

CMFC bazėje bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio universitetais, mokslinių tyrimų laboratorijomis, naujų odontologijos medžiagų gamintojais vykdomi suplanuoti taikomieji moksliniai tyrimai ir technologinės plėtros darbai.

Projekto metu sukurta MTTP infrastruktūra, nuolatinis pasaulinių skaitmeninės odontologijos tendencijų stebėjimas, dalyvavimas tarptautiniuose odontologijai skirtuose renginiuose, mokslinių šios srities straipsnių rengimas, lankymasis odontologinės technikos parodose, bendradarbiavimas su pirmaujančiais odontologijos tyrimo centrais, bei bendravimas su moderniausios odontologinės įrangos gamintojais sudaro prielaidas spręsti aktualiausias odontologijos problemas. Skaitmeninė odontologija, būdama mokslinių ir taikomųjų tyrimų stadijoje, kol kas yra gana fragmentiška, t.y. nuosekli technologinė grandinė, kaip vientisas metodas nuo diagnostikos iki galutinio rezultato, visuose etapuose naudojant skaitmenines technologijas ir įvertinant funkciją dar nėra sukurta. Todėl bus atlikti taikomieji tyrimai, skirti skaitmeninių sistemų pagalba sukurti nuoseklias kraniomandibulinės sistemos ir jos sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodikas.

Mokslinių tyrimų centro pagrindu įsteigtoje mokymo bazėje savo žinias galės tobulinti Lietuvos ir užsienio gyd. odontologai. Planuojami individualūs mokymo kursai, bei seminarai ir konferencijos.

Sėkmingas projekto rezultatų įgyvendinimas – naujų gydymo technologijų pritaikymas ir plėtra turės teigiamą poveikį tikslinių rinkų – visų pirma Lietuvos – gyventojų sveikatai, sumažins su KMD susijusių ligų riziką, o MTTP veiklų aktyvumas prisidės prie inovacinės aplinkos gerinimo Lietuvos privačiame sektoriuje, naujų mokslo žiniomis paremtų technologijų kūrimo augimo, bei didelę pridedamąją vertę kuriančios veiklos, grindžiamos mokslu, žiniomis bei aukštomis technologijomis.

Projektas bus ilgalaikis nuolatinio bendradarbiavimo su Lietuvos bei užsienio mokslo studijomis, aukštųjų technologijų įmonėmis sukuriant naujus mokslo ir verslo ryšius.

Apie centrą

KLINIKA “AUKŠTĖJA” ĮKŪRĖ PIRMĄJĮ RYTŲ EUROPOJE KRANIOMANDIBULINĖS FUNKCIJOS TAIKOMŲJŲ TYRIMŲ CENTRĄ

Odontologijos klinika “Aukštėja“ laimėjo projektų konkursą pagal 2007 – 2013 metų ES Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto “Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra” priemonę “VP2-1.3-ŪM-03-K Intelektas LT+” ir įgyvendino ES struktūrinių fondų lėšomis dalinai finansuojamą projektą “UAB „Aukštėja“ kraniomandibulinės funkcijos taikomųjų tyrimų centro sukūrimas”.

Projekto metu odontologijos klinika UAB “Aukštėja” sukūrė pirmajį Rytų Europoje kraniomandibulinės funkcijos taikomųjų tyrimų centrą, kuriame bus įgyvendinamos suplanuotos MTTP veiklos, skirtos unikaliems kramtymo aparato gydymo metodams sukurti. Vykdydama skaitmeninės odontologijos tyrimo darbus, klinika “Aukštėja” bendradarbiauja su Lietuvos, Vokietijos, Italijos odontologinių tyrimų centrais bei su didžiaisiais medicininės įrangos gamintojais. Naujieji gydymo metodai bus komercializuojami Lietuvoje, Latvijoje, Estiijoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir Kazachstane. Tyrimų centre sukurtų metodikų sklaida padės odontologijos klinikai UAB “Aukštėja” išsikovoti tvirtesnes konkurencines pozicijas moderniausioje medicinos srityje – skaitmeninėje odontologijoje – ir atverti naujas aukštosiomis technologijomis pagrįstas paslaugų eksporto rinkas.

Projektas yra ilgalaikis nuolatinio bendradarbiavimo su Lietuvos bei užsienio mokslo ir studijų institucijomis bei aukštųjų technologijų įmonėmis, kuriančiomis modernią medicinos įrangą, požiūriu.

Projekto metu sukurta MTTP infrastruktūra naudojama iš anksto suplanuotiems MTTP projektams įgyvendinti. Projekto tęstinumą padės užtikrinti ir tai, kad įmonės vadovai yra suplanavę MTTP bazėje sukurtų naujų gydymo metodų rinkodarą ir komercializavimo būdus, taip užtikrindami ilgalaikį projekto gyvybingumą. Pridėtinė projekto vertė pasireikš tokiais svarbiausiais aspektais:

  • suplanuotų veiklų rezultatai padidins įmonės konkurencingumą, pardavimus, eksportą.
  • bus sukurtos ilgalaikės MTTP darbuotojų darbo vietos;
  • bus skatinamas paslaugų eksportas (įvažiuojamasis gydomasis turizmas);
  • bus sukurti nauji verslo ir mokslo ryšiai su Lietuvos ir užsienio mokslo įstaigomis.

Kraniomandibulinė disfunkcija

Tyrimai rodo, kad odontologija yra medicinos sritis, neapsiribojanti tik burnos ertmės ir žandikaulių srities ligų diagnostika ir gydymu. Dalies sunkiai diagnozuojamų sveikatos sutrikimų priežastys yra susijusios su kramtymo aparato ligomis.

Kraniomandibulinė disfunkcija (KMD) tai sisteminis Kraniomandibulinės grįžtamojo ryšio sistemos susirgimas, apimantis galvos – pečių srities nervus ir raumenis. Jo pagrindinė priežastis yra dantų okliuziniai trikdžiai, sąlygojantys kramtymo ir rijimo metu pasireiškiančius funkcijos sutrikimus (G.Risse).

Kraniomandibulinės disfunkcijos simptomai:

  • Galvos skausmas smilkinių srityje;
  • Galvos skausmai kaktos ir akių srityse;
  • Galvos skausmai pakaušio srityje galimai plintantys į pečius;
  • Skausmas apatinio žandikaulio srityje;
  • Apatinio žandikaulio „užsirakinimas“;
  • „Pilnų akių“ – ašarojimo sindromas;
  • Ūžesys ausyse;
  • Akių spaudimo jausmas ir jautrumas šviesai;
  • Skausmas kakle, pečiuose ir nugaros „sukimas“;
  • Tigeminaliniai skausmai, kalbos sutrikimas;
  • Galvos svaigimas ir pykinimas;
  • Koncentracijos sutrikimas;
  • „Migrena“.

Šie simptomai klaidina kitų sričių medikus (neurologus, okulistus, otorinolaringologus, osteopatus, kinezioterapeutus ir kt.)

Kraniomandibuliniai sutrikimai (KMD), jų svarba visoms odontologijos sritims ir persipynimas su neurologija, otorinolaringologija, osteopatija ir kitomis medicinos šakomis – vis dar labai aktuali šiandieninių medicininių debatų tema. Daug straipsnių apie tarpdisciplininio komandinio įvairių specialybių gydytojų bendradarbiavimo svarbą ir būtinumą paskelbta tarptautinėje mokslinėje literatūroje.

Sunku tiksliai apibrėžti KMD. Pavyzdžiui Luter terminą KMD naudojo apibūdindamas įvairius simptomus ir požymius bei jų kombinacijas, kurios buvo priskiriamos temporomandibuliniam sąnariui, bei su juo susijusioms struktūroms. Dibbets ir van der Weele komentavo, kad egzistuoja daug skirtingų KMD apibrėžimų ir to pasekoje, kiekvieno individualaus KMD atvejo diagnostika priklauso nuo to, kokiu KMD apibrėžimu vadovausimės. Terminu “kraniomandibulinė disfunkcija” (ar KMD) apibūdinama grupė neuromuskulinių SAŽ sąnario būsenų. Toms būsenoms būdingas kramtymo raumenų skausmas, SAŽ skausmas ar abu skausmai kartu (Okeson, de LeeuW). Šie nepatogumai neigiamai įtakoja pacientų gyvenimo kokybę ir socialinę adaptaciją.

KMD tai daugiapriežastinis sutrikimas kurį ženkliai įtakoja psichosomatiniai faktoriai. Bandant gydyti šį kompleksinį sindromą, pasiūlyta keletas psichofiziologinių ir psichologinių modelių, bet nei vieno iš jų tiesioginė koreliacija su KMD nebuvo tiksliai išaiškinta (Michelotti, Iodice).

Tyrinėjant ir apžvelgiant literatūrą apie KMD nustatyta, kad beveik 75% populiacijos turi bent vieną KMD požymį (sutrikusį apatinio žandikaulio judesį, sąnario traškesį, raumenų sukietėjimą palpuojant, etc..) ir apie 33% bent vien ą skausminį simptomą (veido skausmą, SAŽ sąnario raumenų ar raiščių skausmą, etc.). Saghafi ir Curl duomenimis apie 85%-95% populiacijos patirs vien ą ar daugiau KMD požymį per savo gyvenimą ir tik 5%-6% kreipsis į gydytoją dėl  kliniškai svarbaus KMD sukelto skausmo. Egermark Eriksson nustatė, kad KMD simptomai nustatomi tarp 16%-25% vaikų , apie 30% paauglių ir apie 60% suaugusių.

Vis tik KMD etiologija ir patofiziologija dar mažai išaiškinta. Daugiapriežastinė sutrikimo etiologija jau nebėra diskusijų objektas, tačiau skirtingų faktorių reikšmė KMD atsiradime tebelieka nežinoma ir dar turės būti išaiškinta.

Keletą dešimtmečių gyvavęs teiginys, kad okliuzija vaidina žymiausią priežastinį vaidmenį KMD atsiradime, buvo debatuotas ir šviesą išvydo daug literatūros šia tema. Tikėjimas šiuo priežastiniu ryšiu buvo pagrįstas tiesioginiu klinikiniu stebėjimu. Neseniai keletas tyrėjų pakeitė tokį požiūrį teigdami, kad egzistuojanti mokslinė literatūra “nepatvirtina” šios hipotezės. Tokie mokslininkai, kaip Luther, John, Badel neberemia okliuzinės, bent jau kaip pagrindinės KMD atsiradimo priežasties teorijos. Pullinger ir Seligman prognozuoja, kad okliuzinių sutrikimų reikšmė yra minimali ir daugeliu atvejų nesiekia 10%-20%. Jie toliau pasiūlė , kad etiologiniu požiūriu okliuziniai trikdžiai KMD etiologijoje būtų vertinami kaip predisponuojantys, o ne etiologiniai faktoriai. Priežastinis ryšys tarp okliuzinių trikdžių ir KMD lieka atviru klausimu pasaulio odontologijos mokslininkams.

Tradiciškai odontologijoje buvo tikima, kad KMD galima išgydyti remiantis gnatologiniais okliuzijos principais ir dažniausiai naudojant okliuzines kapas. Tačiau tarp gnatologinio ir neuromuskulinio požiūrio į KMD gydymą yra fundamentalūs skirtumai, sprendžiant paciento, kenčiančio nuo CMD problemas. Todėl atsirado naujas, vadinamas biopsichosocialiniu, KMD gydymo modelis. Jis yra moksliškesnis ir plačiau priimtas mokslinėje ir gydytojų praktikų visuomenėje, nes remiasi medicininiu, platesniu , pažintiniu – diagnostiniu požiūriu.

Centrinio žandikaulių santykio koncepcija buvo daug kur pakeista į neuromuskulinę koncepciją, kuri laikoma daug fiziologiškesne. Kiekvieno individo žandikaulių pozicija unikali ir nėra vienos “normalios” centrinės žandikaulių santykio pozicijos (Rinchuse DJ, Kandasamy S). Gydytojo odontologo pareiga – atstatyti žandikaulių santykį taip, kad jis labiausiai atitiktų stomatognatinės sistemos balansą. Čia akivaizdu, kodėl toks svarbus odontologijos ir osteopatijos specialistų betarpiškas bendradarbiavimas.