Vaikų dantų ėduonis (kariesas) – tai liga, kurią, sutrikus mikrobiomo balansui, savaiminiam danties valymuisi ir esant rūgštiniam seilių pH, sukelia dantų apnašose esančios bakterijos. Bakterijos išskiria kietuosius danties audinius ardančias rūgštis, todėl formuojasi danties pažeidimas: iš pradžių dėmė, o vėliau – ertmė.

Pieniniai dantys daro didelę įtaką vaikų veidui, lemia jo formą ir aukštį, veikia žandikaulių vystymąsi. Jais vaikai atkanda ir sukramto maistą, o tai užtikrina harmoningą virškinimo sistemos veiklą. 

Pirmieji pieniniai dantys išdygsta 6 – 8 mėn., o trejų metų vaikas jau turi visus dvidešimt pieninių dantų. Dalis pieninių dantų iškrenta tik 6 – 12 metais.

skiriamos dvi pagrindinės vaikų dantų ėduonies formos:

• Ankstyvasis pieninių dantų ėduonis, dar vadinamas buteliuko kariesu. Tai daugybiniai pieninių dantų pažeidimai, atsirandantys ant neseniai išdygusių dantų. Dažniausiai „buteliuko kariesas“ prasideda priekinių dantų srityje ir vėliau išplinta. Ši ėduonies forma pasireiškia, kuomet vaikams su jau išdygusiais dantimis prieš užmiegant duodama gerti saldintų gėrimų, sulčių ar pieno mišinio. Taip pat tam įtakos turi ir naktinis maitinimas pieno mišiniu bei saldžiais gėrimais. Svarbu pabrėžti, jog pagal naujausių mokslinių tyrimų duomenis žindymas „buteliuko karieso“ nesukelia. Motinos piene yra netgi susirgimą profilaktiškai veikiančių laktoferinų bei imunoglobulinų.  
• Įprastas pieninių dantų ėduonis. Tai pavieniai, nesimetriški pieninių dantų pažeidimai, dažniausiai atsirandantys kontaktiniuose arba kramtomuosiuose (vagelėse) dantų paviršiuose. 

Taisyklinga, pilna maistinių medžiagų ir mikroelementų, ekologiška mityba, pieninių dantų priežiūra ir gydymas yra puiki nuolatinių dantų ėduonies profilaktika. Negydant pieninių dantų atsiranda jų skausmas, sutrinka vaiko mityba, miegas, emocinė būsena, prasideda infekciniai procesai, kurie gali apimti nuolatinių dantų užuomazgas. Ankstyvas pieninių dantų netekimas dažnai lemia ortodontinio gydymo būtinybę.

Konservatyvus. Gydytojui odontologui diagnozavus pradinius ėduonies pažeidimus (balta dėmė emalyje, kol dar nėra ertmės), taikome konservatyvų gydymo būdą. Jo metu naudojame tik remineralizuojančius preparatus.

Radikalus. Kuomet ėduonis aktyvus, progresuojantis, o konservatyvūs metodai neduoda rezultatų, pažeistame dantyje atsiranda ertmė. Tokiu atveju pašaliname pažeistus audinius ir ertmę restauruojame plombinėmis medžiagomis. Gydant vaikų dantis, naudojame plačiai visame pasaulyje paplitusią pažintinę terapiją, vykdomą principu „sakau – rodau – darau“. Pasitelkę šią techniką gydytojai padeda vaikui nugalėti odontologo baimę ir sukuria draugišką, pasitikėjimu grįstą mažylio ir gydytojo ryšį. 

• Maksimaliai ilgas maitinimo krūtimi periodas.
• Sveika motinos ir vaiko mityba bei gyvensena.
• Išdygus dantims vengti maitinimo pieno mišiniu bei kitais saldžiais gėrimais prieš miegą ar miego metu.
• Žalingų įpročių (čiulptuko naudojimas, miegojimas išsižiojus, piršto čiulpimas) koregavimas.
• Kokybiškas dantų valymas 2 kartus per dieną po 2-3 minutes taisyklingais valymo judesiais.
• Reguliarūs profilaktiniai vizitai pas odontologą (kas 6 – 12 mėn.).
• Nuolatinių dantų vagelių dengimas silantais, esant vidutinei ir didelei ėduonies rizikai. 

• Dantų valymas pradedamas iškart, kai išdygsta pirmasis dantukas.
• Iki 7-8 metų vaikų dantis turi valyti arba po valymo patikrinti tėvai.
• Taisyklinga dantų valymo technika (tėvus moko gydytojas odontologas ar profesionalus burnos higienistas).
• Dantys valomi šepetėliu minkštais šereliais ir ekologiška dantų pasta. Gydytojas odontologas ar burnos higienistas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, rekomenduoja burnos sveikatos priežiūros priemones.
• Dantų valymo trukmė – 2-3 minutės.
• Vaikams nuo trejų metų amžiaus rekomenduojama naudoti dantų siūlą. 
• Iki 6 metų skalavimo skysčių naudoti nerekomenduojama. Esant didelei ėduonies rizikai, pasitarus su gydytoju odontologu, jie skiriami vyresniems nei 6 metų vaikams.