pH (vandenilio potencialas) – vandenilio jonų (H+) koncentracijos matas, rodantis mūsų organizmo rūgštingumą ar šarmingumą bei atspindintis ląstelių voltažą ir sugebėjimą regeneruoti t.y. – sveikti. Seilių ir šlapimo pH – tai apytikris ląstelių skysčių pH indikatorius, vidutiniškai mažesnis 0,8 pH vieneto. Seilių pH atspindi ląstelės vidaus, o šlapimo – ląstelės išorės skysčių pH. Esant normai abu turėtų būti ne mažesni, nei 6,5 pH (išskyrus rytinį šlapimą ir seiles 2 valandas po valgio). Skysčių pH ir voltažą galima pamatuoti indikatorinėmis juostelėmis arba elektroniniais prietaisais ir taip gauti preliminarią informaciją apie organizmo ląstelių gebėjimą sveikti.

Maistinės mikromedžiagos reikalingos daugeliui gyvybinių mūsų organizmo funkcijų ir viena svarbesnių – organizmo pH reguliavimas. Organizmo ląstelės sukurtos funkcionuoti silpnai šarminėje aplinkoje (pH 7,35–7,45), tuomet baltymai gali atslikti savo funkcijas ir ląstelės pastoviai atsinaujina. Mineralai (jie yra šarminiai) reikalingi rūgščių neutralizacijai ir sveikam, šarminiam organizmo pH balansui. Normali ląstelių medžiagų apykaita, kaip galutinius produktus gamina rūgštis. Taip pat mes vartojame organizmą rūgštinančius produktus, tokius, kaip saldūs gazuoti gėrimai, ar patiriame psicho- emocinį stresą (pyktį, nerimą, baimę), kas taip pat yra rūgščių šaltiniai. Jei maisto racione trūksta fulvo mineralų ir kitų maisitnių mikromedžiagų, mūsų organizmų terpės tampa rūgštinėmis, audiniai – uždegiminiais, ląstelės – pažeidžiamos, atsiranda didžiuliai kiekiai laisvųjų radikalų, kas sukelia vadinamą oksidacinį stresą, dabar pripažįstamą daugelio ligų priežastimi. Šiuo metu nustatyta, kad daugiau nei 157 lėtinės degeracinės ligos: vėžys, diabetas, širdies ligos, Alzheimerio liga, reumatoidinis artritas, astma, išsėtinė sklerozė, osteoporozė, Parkinsono liga yra sąlygotos oksidacinio streso t.y. rūgštinio pH.